15 min.lt interviu su mūsų įstaigos vadovu

tomas-birzietis-5bb3536cb228e

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. /

Teatro kūrėjams namo erdvę užleido žinomas Kauno gydytojas

Jurgita Lieponė Kultūros žurnalistė

Kauno P.Mažylio gimdymo namų vadovas Tomas Biržietis, pasiūlęs savo namą alternatyvaus teatro festivalio organizatoriams, pats neįtarė, kad tuo istorija nesibaigs, o tik prasidės. „Aš nežinau koks vaidmuo kam atiteks ir ar atiteks, nes tai tikras džiazas, improvizacija, pritaikyta erdvei ir laikui“, – paklaustas, ar taps ne tik festivalio rėmėju, bet ir aktoriumi, sako T.Biržietis. Į žinomo Kauno mediko gyvenimą atėjusi V.Putvinskio gatvė tapo ne tik keistu sutapimu, tačiau ir žingsniu link savo svajonės – įkurti nedidelį žaislų muziejų.
Spalio 25–28 dienomis pirmąjį kartą Kaune vyksiantis teatro festivalis NAMAS NR. 1 apsigyvens name, esančiame V.Putvinskio gatvėje 5. Namą, kuriame šiuo metu vyksta remontas, kūrėjams užleido T.Biržiečio šeima. Teatro festivalio NAMAS NR.1 kulminacija – čekų režisieriaus Howardo Lotkerio, čekų trupės „HoME“ ir Lietuvos kūrėjų premjera „NaMIE… bėga gyvenimas“. Tai – unikalus pasakojimas apie konkretaus namo istoriją. Interaktyvus spektaklis pakvies bent trumpam pajausti paslaptingą namų dvasią, čia susipins turtinga V.Putvinskio gatvės, beveik prieš pusę amžiaus gyvenusių žymių iliustratorių Tarabildų bei naujojo šeimininko Tomo Biržiečio šeimų istorijos.

– Gydytojau, P.Mažylio gimdymo namai yra V.Putvinskio gatvės trečiuoju numeriu pažymėtame name, o jūsų namas – kaimynystėje, vos per kelis žingsnius. Į darbą einate su šlepetėmis?

– Ne, dar ten negyvename. Darbas ir šis namas iš viso nėra susiję. Kai su šeima nutarėme įsigyti šį namą, dirbau Kauno klinikose ir net minčių nebuvo apie darbą P.Mažylio gimdymo namuose. Namą įsigijau 2014 metais, o čia dirbu kiek daugiau nei pusmetį. – V.Putvinskio gatvė tiesiog atėjo į jūsų gyvenimą? – Ne atėjo, o įsiveržė viesulu. Tai – gražus, malonus sutapimas ir įpareigojimas palikti bent nedidelę žymę gatvės gyvenime.

– O kaip į jūsų gyvenimą atėjo pirmą kartą Kaune vyksiantis teatro festivalis? – Buvo skelbiama, kad ieškoma neformali erdvė teatrui – namas. Buvau vienas iš tų avantiūristų, kurie pasisiūlė. Šiuo metu name vyksta remontas, niekas jame negyvena. Tiek eksterjeras, tiek vidinės erdvės užburiančios, nors namų jaukumo ten dabar nedaug. Bet festivalio rengėjus sužavėjo virsmas, betvarkės originalumo grožis. Bet kurioje betvarkėje yra šarmo ir tam tikros tvarkos. Beje, lėlė, kuri yra spektaklį pristatančioje fotografijoje, buvo rasta būtent šiame name.

– Čekų režisierius Howardas Lotkeris ir jo trupės HoME premjera „NaMIE.. bėga gyvenimas“ – festivalio kulminacija. Kaip skelbia festivalio rengėjai, ji sukurta šio konkretaus namo istorijai, ji pasakos ne tik namo, bet ir jūsų šeimos istoriją. Koks bus jūsų šeimos vaidmuo? – Aš nežinau. Tikrai nežinau. Tai visiškai fluxus festivalis. Esmė, kad tavo veiksmus, pasirodymą diktuoja vieta, šviesa, tos vietos istorija, kas joje buvo, yra ir bus. Beje, name vyks ne vienas spektaklis, o visas kelių dienų festivalis. – Bet įdomu? – Labai! Man jau dabar įdomu, kai gauname įvairių užduočių, ką reikia name padaryti iki festivalio, kai aptariama festivalio ašis, kai bendrauju su žmonėmis, kuriančiais meną. – Kodėl apskritai nutarėte pirkti būtent šį namą? – Jis mums patiko dar net gyvai nemačius. Tikriausiai skelbimo nuotraukas ruošė savo srities žinovai. Apsilankius jame įspūdis tik sustiprėjo. Mes tiesiog jį įsimylėjome. Įdomi paties namo istorija. Jis pastatytas 1923 metais ir šioje vietoje buvo vienas pirmųjų. Nuo 1945 iki 1961 metų čia gyveno Domicelės ir Petro Tarabildų šeima. Tai – vieni žymiausių grafikų, vaikiškų knygelių ir periodinių leidinių iliustratoriai. Visa šeima vienaip ar kitaip susijusi su daile.

Norėdamas įprasminti šios žymios dailininkų dinastijos atminimą, įsigijęs namą inicijavau, kad jis būtų įtrauktas į kultūros paveldo registrą. Greičiausiai nedaug tokių bepročių yra. Niokoti jo veido nesiruošiame, o viduje mažai ko vertingo išlikę. Nelabai viliuosi rasti šio namo interjero vaizdų, galima būtų bent pabandyti atkurti panašų interjerą. Greičiausiai vidus apsivilks naujais rūbais. Planuojame ateityje čia gyventi, tačiau namo pradėjau dairytis ir dėl to, jog noriu šioje vietoje įrengti nedidelį žaislų muziejų. Turiu kolekciją, kuria norėčiau dalintis. Nors tai dar tik svajonė, tikiu, jog ji pasiekiama.

– Kokie tai žaislai?

– Seni žaislai, kuriais žaista šiuose kraštuose (Lietuvoje). Kuo žaislas senesnis – tuo sunkiau rasti ir tuo jis įdomesnis. Daugiausia – sovietmečio, mat tarpukariu Lietuvoje didesnių žaislų gamintojų nebuvo. Tada buvo arba įvežtiniai žaistai, kuriais paprastai žaisdavo turtingesni miesto vaikai, arba savadarbiai. – Kiek jūsų kolekcijoje yra žaislų? – Neskaičiavau. Priminėte, kad reikėtų pradėti katalogizuoti. Bet ji, mano akimis, nemaža. Turiu ir retesnių egzempliorių. Žaislas yra labai specifinis daiktas – ne XVII–XVIII amžiaus porcelianas, kuris neliestas stovėjo kokioje lentynoje už stiklo ir yra kaip naujas. Žaislas perkamas tam, kad vaikai žaistų. Jis susižaidžia, sulūžta. Rasti senų, geros būklės žaislų yra didžiulis iššūkis.

Idėja kolekcionuoti žaislus atsirado netrukus po to, kai internete pamačiau savo vaikystės žaislą. Tada kilo mintis surinkti savo vaikystės žaislus. Pradėjau domėtis dar daugiau. Taip ir prasidėjo.

– O koks buvo jūsų vaikystės žaislas, nuo kurio ir prasidėjo kolekcijos rinkimas?

– Amfibija. Toks automobilis, kuris plaukia ir važiuoja sausuma. Galima vonioje plukdyti.

Apie festivalį

Festivalio NAMAS NR. 1 idėja gimė iš ne vienerius metus Kaune vykstančios diskusijos: ar Kaunui reikia kitokio teatro ir kur tokio teatro vieta? Prieš keletą metų atsidaręs „Šelteris“, iš dalies ir Kauno kamerinis teatras – tai erdvės, kurios turėtų pritraukti jaunuosius kūrėjus eksperimentuoti, tačiau čia savo kūrybą pristatantys jaunieji menininkai dažnai pasirenka draminio teatro kelią. Regis, eksperimentuoti ne tik su erdvėmis, bet ir su teatro žanrais bei raiškos formomis, Kaune bandoma vis dar labai atsargiai. Taigi po dvejų metų, praleistų organizuojant Žaliakalnio turgaus teatro festivalį, organizatoriai ėmėsi ieškoti teatrui naujų namų. Pirmąjį kartą 2018 m. spalio 25–28 dienomis Kaune vyksiantis teatro festivalis NAMAS NR. 1 klausia: Kur gyvena teatras? Ir iš karto pabando į šį klausimą atsakyti – teatras gali gyventi visur, kad ir pas Jus namuose. Festivalio programoje: čekų režisierius Howardas Lotkeris ir jo trupės HoME premjera „NaMIE.. bėga gyvenimas“, sukurta šio konkretaus namo istorijai, nauja režisierės Saulės Norkutės teatrinės ekskursijos vaikams KALTŪNAS versija ir Pojūčių teatro eksperimentas TENSE IN SENSE, kai po namą žiūrovai klaidžios ir jo istorijas ragaus užrištomis akimis. Festivalio pagrindinis dėmesys skirtas kolektyvinės kūrybos teatro kryptims. Pirmojo festivalio ašis – įvietinto (angl. site-specific) ir įtraukiančio (angl. immersive) teatro kūrimo specifika. Atsižvelgiant į pirmųjų metų temą, kurią iš dalies inspiravo ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ šūkis „Po galeriją kiekviename kieme“, festivalio organizatoriai sako: po teatrą kiekvienuose namuose.

Mūsų gydytoja Danielė Apanavičienė žiniasklaidai pasakojo apie moterų ligas

Danielė Apanavičienė

Dažnos ginekologinės ligos – cistos, polipai, miomos – kelia daugybę klausimų jaunoms bei vyresnio amžiaus moterims. Šių susirgimų bijoti nereikia, tačiau jų ignoruoti taip pat negalima, rašoma portale „Delfi.lt“.

Ilgametę darbo patirtį turinti Kauno P. Mažylio gimdymo namų gydytoja akušerė-ginekologė Danielė Apanavičienė sako nepastebinti tendencijos, jog moterų, sergančių ginekologinėmis ligomis, laikui bėgant daugėtų. Tačiau neatsakytų klausimų ir baimių, susijusių su moteriškomis ligomis, yra nemažai.

„Apie 30 proc. visų jaunų moterų kiaušidžių patologijų sudaro cistos“, – teigia gydytoja akušerė. Jų susidarymo priežastys labai įvairios. „Cistų moterys turėjo tiek prieš dvidešimt ar trisdešimt metų, tiek ir dabar, tik šiame laikmetyje yra labai patobulėję diagnostikos ir gydymo būdai, atliekamos laparoskopinės operacijos“, – pasakoja D. Apanavičienė.

Ji sako, kad anksčiau cistas moterims medikai aptikdavo tik apčiuopos būdu, dabar – ultragarso pagalba. Šiuolaikiniai diagnostikos metodai bei sukaupta patirtis leidžia prognozuoti, kokios kilmės yra cista.

Cistos ne visada operuojamos

Dažniausiai cistos susidaro vaisingame moters amžiuje. Tačiau jų gali pasitaikyti net mergaitėms. „Lytinių organų cista yra ertminis darinys, pilnas skysto ar pusiau skysto turinio. Dažniau yra randamos vadinamosios funkcinės cistos. Tai folikulinės ir geltonkūnio cistos, kurios susijusios su menstruaciniu ciklu. Šių rūšių cistos rečiausiai supiktybėja“, – dėsto medikė.

Ne visada aptikus cistą yra siūlomas operacinis gydymas. Tai priklauso nuo cistos kilmės, dydžio. Gydymas skiriamas atsižvelgiant į individualų atvejį. „Iki 5 cm cistos nebūtina šalinti. Tik reikia ją sekti – kas 3-4 mėnesius tikrinantis pas gydytoją“, – pabrėžia akušerė-ginekologė. Tiksliai sunku pasakyti, kodėl cista atsiranda ir kiek ji bus. Neretai cistos gydomos paskyrus kontraceptinius vaistus. Kartais moterims kyla klausimas, gal pastarieji vaistai kaip tik gali išprovokuoti cistų atsiradimą. Gydytoja teigia, kad kontraceptinės tabletės paprastai ir skiriamos aptikus cistą, tačiau gali ir taip sutapti, kad pradėjus vartoti minėtus vaistus atsiranda ir nepageidaujamas darinys. „Po hormoninio gydymo jos neretai pasišalina savaime, todėl nereikia operacinio gydymo. Tačiau cistų atsiradimui įtakos gali turėti hormoninės spiralės, ypač jaunesniame amžiuje“, – sako gydytoja.

Ji taip pat įspėja, kad gydytis hormoniniais vaistais savarankiškai negalima. Gydymą gali paskirti tik gydytojas. D. Apanavičienė teigia, kad atlikti tyrimai rodo, jog moterys, kurios vartoja kontraceptines tabletes, rečiau serga kiaušidžių vėžiu.

Baimės ir grėsmės

Į cistas nereikėtų numoti ranka. Aptikus šiuos darinius, būtina toliau juos sekti, nes gali ir supiktybėti“, – įspėja medikė. Cistos, rastos vyresnėms moterims, po menopauzės, dažniau būna piktybinės. Operacijos kartais svarbios dėl to, kad būtų galima nustatyti, kokia cista – gerybinė ar piktybinė. Jei funkcinės cistos yra siejamos su hormoniniu ciklu, tai gerybiniai ir piktybiniai augliai susiformuoja atsiradus tam tikroms sąlygoms, kai ląstelės dauginasi. Ar cista gali trūkti? „Taip. Jei taip nutinka, moteris gali jausti skausmą. Jeigu ji sutrūksta ne per kraujagysles, jokių ypatingų požymių gali ir nebūti. Trūkus per kraujagysles, dėl vidinio kraujavimo prireiks operacinio gydymo“, – pasakoja Danielė Apanavičienė.

Bet kuriuo atveju, turint cistą, jeigu pasireiškia skausmas, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus. Neretai moterys baiminasi, jog kartą išoperavus cistą, šis negalavimas gali vėl kartotis. Akušerė-ginekologė sako, kad jei vieną kartą buvo cista, tai nereiškia, jog padidėja tikimybė, kad ji vėl išaugs. Visgi kartotis gali, ypač endometriozinės cistos, kurios susijusios su mėnesinių ciklu. Nesikartoja tik išoperuoja dermoidinė cista, kuri būna įgimta.

Polipai ir miomos

Dar viena, moterų ginekologinė liga – gimdos polipai. „Tai gerybinis darinys, gleivinės išauga, turinti kojelę ir lokalizuojasi gimdos ertmėje, gimdos kaklelyje. Šis iki vėžinis susirgimas taip pat neturėtų būti ignoruojamas“, – įspėja gydytoja.

Aptikus polipą, rekomenduojamas operacinis gydymas. Jeigu polipai yra gimdos kaklelyje, simptomų gali ir nebūti, o jeigu gimdos gleivinėje, sukelia tepliojimą, kraujavimą prieš ir po mėnesinių bei gausias mėnesines. D. Apanavičienė teigia, kad kas ketvirta-penkta moteris premenopauzės laikotarpiu turi gimdos miomų.

Dauguma medikų šį sutrikimą aiškina tuo, jog prieš menopauzę sutrinka hormonų pusiausvyra. Mioma – gerybinis, hormonams pavaldus gimdos lygiųjų raumenų navikas. Jis pasitaiko 25-30 proc. ginekologinėmis ligomis sergančių moterų. „Susidarymo priežastys nėra visiškai aiškios. Galvojama, kad šis darinys atsiranda sutrikus neurohumoralinei pusiausvyrai“, – aiškina akušerė-ginekologė. Jeigu mioma labai greitai auga arba sukelia gausų kraujavimą, reikalinga operacija. Miomų augimas suintensyvėja 35-45 metų amžiuje. „Kartą teko operuoti moterį, kuri turėjo tokio dydžio miomą, kad gimda buvo išsitempusi kone iki šonkaulių lankų. Būna, ir taip moterys apsileidžia“, – pastebi gydytoja. Visgi ji sako, kad šiuolaikinės moterys yra rūpestingesnės, daugiau dėmesio skiria savo sveikatai.

Neleiskite ligoms plisti

Danielė Apanavičienė teigia, kad kiekvienai merginai ar moteriai kartą metuose būtina apsilankyti pas ginekologą. „Realybė tokia, kad kreipiasi moterys pas ginekologą ir po 20 metų. Neretai tada ir randama įvairių darinių“, – pasakoja specialistė. Reguliarus apsilankymas pas ginekologą – geriausia rimtų ginekologinių ligų profilaktika. Aptikę pavojingų darinių užuomazgas neleisime ligai išplisti. Skubiai į ginekologą reikėtų kreiptis pajutus ūmų skausmą, gausaus kraujavimo atveju. Ir labai svarbu nesigydyti savarankiškai, bet paisyti gydytojo nurodymų, vartoti tiksliai tuos vaistus, kuriuos rekomendavo specialistas.
Jūratė Bratikienė

Delfi.lt

 

Dalyvavome parodoje „Esu mama“

EsuMama

 

Rugsėjo 22 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vyko paroda „Esu mama“. Joje kaip ir pernai turėjome savo stendą. Sulaukėme didelio lankytojų srauto. Šeimos domėjosi gimdymu mūsų namuose, klausė specialisčių patarimų.

2018 09 22

 

Kūdikių baseinas populiarus ir vasarą

36620354_1764987763548656_3834709546769580032_n

P. Mažylio gimdymo namų baseinas populiarus ir tada, kai lepina saulė ir daug žmonių maudosi gamtoje, atviruose telkiniuose.

Kaip sakė P. Mažylio gimdymo namų gydytoja reabilitologė Asta Savickienė sako, kad ir vasarą baseinas sulaukia daug lankytojų, nes mažyliams tai saugiausia vieta. „Kūdikiais rūpinasi ir maudynes prižiūri kvalifikuoti kineziterapeutai, kurie pataria kaip plukdyti kūdikį, kad maudynės teiktų džiaugsmą ir būtų naudingos. Jei kiltų klausimų, ligoninėje visą parą dirba gydytojas neonatologas, dienomis dirba reabilitologas“, – kalbėjo A.Savickienė.

P.Mažylio gimdymo namų baseinas yra vienas nedaugelių mieste, kuris dirba visą vasarą ir teikia bene mažiausiai Kaune kainuojančią tokio pobūdžio paslaugą (10,05 eur. – 1 val.).
„Garantuojame vandens kokybės rodiklių saugumą, kūdikių procedūroms, vanduo tikrinamas ir filtruojamas pagal griežtą grafiką“, – teigė A.Savickienė.
Atvykusios mamos gali pastatyti automobilius prie baseino durų (Putvinskio g. 3), joms nereikia toli nešti kūdikio, rūpintis parkavimo mokesčiu.
„Sudaromos galimybės šeimyniniam seansui, kai basine gali maudytis visa šeima – du tėvai ir du vaikai, tik tam reikalinga išankstinė registracija. Įprastų seansų metu šeimos nariai įleidžiami fotografuoti, filmuoti, bendrauti“, – sakė medikė.

Baseiną gali lankyti kūdikiai nuo 2 mėn. amžiaus. Procedūros vandenyje – tobula aplinka, kurioje kūdikis gali aktyviai judėti, stiprinti imunitetą, tvirtinti raumenis, formuoti taisyklingą laikyseną. Kūdikiai po mankštos geriau miega.

 

 

P.Mažylio gimdymo namų vedėju pradeda dirbti dr. Tomas Biržietis

DSC_0005

Laikinai vedėjos pareigas ėjusi Kauno klinikinės ligoninės filialo P.Mažylio gimdymo namų vedėja Irena Tumelionienė nuo 2018 m. balandžio 3 d. perdavė šias pareigas m. dr. Tomui Biržiečiui.

I.Tumelionienė sako nusprendusi pailsėti ir pagalvoti apie tolesnę veiklą. „Po atostogų pagalvosiu, ką darysiu toliau. Man visada didžiausią džiaugsmą teikė terapinė veikla“, – sakė akušerė ginekologė I.Tumelionienė.

Ją pakeitęs T.Biržietis, kaip ir ankstesnioji vadovė, yra populiarus mieste medikas, prieš kelerius metus išrinktas laureatu  nuoširdžiausio gydytojo vardui (šį konkursą rengia dienraštis „Kauno diena“ ir Lietuvos gydytojų sąjunga).

T.Biržietis atėjo iš Lietuvos sveikatos universiteto Kauno klinikų, kur dirbo akušeriu ginekologu. Jis taip pat yra Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narys.

T.Biržietis turi keturis vaikus: žurnalistu jau dirbantį Dominyką, aktorystę studijuojantį Kristupą, moksleivius Mykolą ir Smiltę. Žmona Skirmantė yra Vilniaus universiteto docentė, klasikinių kalbų ir literatūros dėstytoja.

Naujasis vadovas kolekcionuoja senojo Kauno vaizdus, domisi gimtojo miesto istorija. „Tai dar viena priežastis dėl ko džiaugiuosi, kad dirbsiu tarpukario aurą turinčiuose P.Mažylio gimdymo namuose“, – kalbėjo T.Biržietis.

Daugiau apie naująjį vadovą galite paskaityti „Kauno dienoje“: http://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/namai-kur-vaikai-jaucia-siluma-742847″

Saulius Tvirbutas

Autoriaus nuotr.

2018 04 04

Kaunietės apdovanojo kojinytėmis

kojinytes

Prieš Kovo 11-ąją P.Mažylio gimdymo namuose apsilankė būrys darbščių ir iniciatyvių kauniečių. Jos atvežė beveik pusantro šimto medvilninių kojinyčių naujagimiams. Visos jos papuoštos valstybinės vėliavos spalvomis.

„Panašios iniciatyvos sulaukėme jau antrą kartą. Prieš Vasario 16-ąja į mus kreipėsi Viešvilės (Jurbarko r.) bendruomnė norėdama dovanoti mamytėms šventinių medvilininių kojinyčių, – pasakojo P.Mažylio gimdymo namų vedėja Irena Tumelionienė. – Dabar norą nudžiuginti mamas pareiškė aktyvios kaunietės. Tai ir naudingos, ir kartu labai prasmingos dovanos.“
Tėvelius sveikino asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė, ,,Nėštumo kalendorius” vadovė Nida Vildžiūnaitė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Edita Gudišauskienė, Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė, Aleksoto bendruomenės centro moterys. Gimdymo namams jos padovanojo 141 porą mažų kojinaičių. 

Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, aktyvios kaunietės prisidėjo prie asociacijos „Padedu augti“, ,,Nėštumo kalendorius”, tinklaraščio “Suomiškas ugdymas” ir Lietuvos savivaldybių asociacijos vykdomos iniciatyvos „Lietuvai 100 – Sveikas, mažyli“ megzti tautinės vėliavos spalvų kojinytes ir dovanoti jas 2018 metais gimusiems Lietuvos šimtmečio kūdikiams.
Tokia akcija pradėta suomių moterų iniciatyva. Jų tėvynė pernai gruodį taip pat šventė 100-ąsias nepriklausomybės metines. 

Trispalvės kojinytės mezgamos visoje Lietuvoje ir net užsienyje. Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyvoje „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ nacionalinė akcija ,,Lietuvai 100 – Sveikas, mažyli” išrinkta net iš 1500 užregistruotų iniciatyvų ir pateko tarp 27 geriausiųjų apdovanotų.

Sauliaus Tvirbuto nuotr.

2018 03 09

Viešviliečių dovana Lietuvos atkūrimo 100-čiui

DSC_0091

P.Mažylio namų naujagimiai Lietuvos atkūrimo 100-čio proga apaunami šiltomis kojinaitėmis, kurias numezgė  Viešvilės bendruomenės darbštuolės.

Mūsų vadovė Irena Tumelionienė, Dienos konsultacijų centro vedėja Rita Dovydaitienė, Naujagimių skyriaus vedėja Daiva Viršutienė, neonatologės Oksana Semenišina ir Aistė Tumelionytė su dukra Rusne vasario 12 d. atvyko į pasiimti šios gražios moterų dovanos. Jas svetingai priėmė Viešvilės biblioteka, kur rinkosi prasmingos akcijos dalyvės.

Entuziazmu trykštančios bibliotekininkė Vilija Platonovienė, akcijos iniciatorė Irena Petrošienė, Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas pasakojo apie savo kraštą, šaunius jo žmones, vaišino iš vietinių augalų gaminta arbata ir pasotino bendruomenės moterų kulinarinėmis gėrybėmis. O Rusnė užrišo viešvilietėms senoviniu būdu supintą baltiškąją juostelę.

Mūsų darbuotojos taip pat atsivežė dovanų – gimdymo namų atributika papuoštų suvenyrų, padėką už rūpestingumą ir dovanojamą šilumą naujiesiems mūsų namuose į pasaulį atėjusiems piliečiams.

Sauliaus Tvirbuto nuotr.

2018 02 13

Aiškinome nėščiosioms apie vakcinacijos nuo gripo naudą

22688566_1507229709324464_3740409936319160268_n(1)

P.Mažylio gimdymo namų Dienos konsultacijų centro kolektyvas aktyviai įsijungė į pritaikytą nėščiųjų vakcinacijos nuo gripo programos įgyvendinimą.

P.Mažylio gimdymo namų Dienos konsultacinio centro vedėja Rita Dovydaitienė pasakojo, kad gydytojai ir akušerės dar iki gripo sezono aiškino apie nėščiųjų ir jų kūdikių, esančių rizikos grupėje, apsaugą: „Vykdėme švietėjišką veiklą pasitelkdami lankstinukus ir vaizdinę medžiagą. Skatinome įveikti skiepų baimę, kad išvengtumėte ne tik gripo infekcijos, bet ir jo komplikacijų. Mūsų Dienos konsultacijų centre stebima daugiau nei 500 nėščiųjų. Matome, kad šiais metais pasiskiepijo žymiai didesnis kiekis nėščiųjų, kuris dabar siekia virš 10 proc. Šiemet gripo epidemija Kauno apskritį ir miestą užklupo daug anksčiau nei pernai. Tikimės, kad mūsų nėščiosios ir jų kūdikiai bus saugūs ir sveiki. Ačiū, kad mumis patikėjote, supratote vakcinacijos naudą, nugalėjote nuo seno žmonėse vyraujantį mitą, kad nėštumo metu negalima jokia intervencija. Būkite laimingos mamos ir žinokite, kad iškilus neaiškumams mes medikai visada jums patarsime ir padėsime.“

Sauliaus Tvirbuto nuotraukoje: P.Mažylio gimdymo namų Dienos konsultacinio centro vedėja Rita Dovydaitienė.

Garsaus japono geradario sūnus gimė P.Mažylio gimdymo namuose

Sugihara

P.Mažylio gimdymo namai taps lankytinu istoriniu objektu japonams. Mat jiems įdomi jų geradario, žydų gelbėtojo Japonijos konsulato pareigūno Čijunės Sugiharos veikla Kaune. Kaip neseniai išsiaiškino P.Mažylio gimdymo namų darbuotojos, Č.Sugiharos šeimą ir mūsų namus sieja labai svarbus ryšys.

Rugsėjį P.Mažylio gimdymo namuose apsilankė Č.Sugiharos šeimos narės: sūnaus žmona Michi Sugihara ir jos marti Mari Sugihara. Jos domėjosi, ar būtent mūsų namuose gimė vienas iš trijų Č.Sugiharos sūnų Haruki. Tada tai patvirtinantis dokumentas dar nebuvo rastas, bet manyta, kad diplomato žmona 1940 m. pasirinko P.Mažylio gimdymo namus, kurie tuo metu buvo moderniausia gydymo įstaiga Kaune, čia gimdė turtingos moterys.

Kauno regioniniame archyve radome išrašą, kuriame rašoma, kad Jukiko Sugihara atvyko į ligoninę 1940 m. gegužės 28 d. 13.30 val., po to, kai pajuto gimdymo skausmus. Po labai sklandaus gimdymo, kurį priėmė gydytoja St. Chvedukaitė, 14 val. gimė 2,85 kg svorio berniukas. Abu pacientai išrašyti birželio 4 d.

Č.Sugihara buvo Japonijos vicekonsulas, kuris 1939-1940 m. kartu su šeima dirbo Kaune ir prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui per keletą mėnesių taip vadinamųjų „Gyvenimo vizų“ dėka išgelbėjo tūkstančius žydų pabėgėlių. Iš viso Čijunė ir Jukiko Sugiharos turėjo keturis vaikus. Vyriausiasis sūnus Hirokis (1936-2001), gimė Japonijoje, antrasis sūnus Čiakis (1938-2010) – Helsinkyje, o ketvirtasis sūnus Nobukis (g. 1949) – Japonijoje.

Saulius Tvirbutas

Įrengtas naujas liftas

20171228_152248 - Copy

2017 m. pabaigoje mūsų namai pagražėjo tiek išorėje, tiek viduje.

Baigėme naujo lifto įrengimą, o Kauno savivaldybė sutvarkė šaligatvį prie įėjimo.

Saulius Tvirbutas

Autoriaus nuotr.

2017 12 29

Gimdymo namuose – Kalėdų dvasia

egle

Štai ir atėjo tas žavusis Kalėdų laukimo metas. Savo skyriuose mes irgi pasipuošėme, kad jaukiuose mūsų gimdymo namuose būtų dar jaukiau.

Labiausiai didžiuojamės mūsų baltąja egle. Ji padaryta darbščių ir kūrybingų mūsų darbuotojų rankų, iš paprastų ir nieko nekainavusių medžiagų. Užtat grožio, šilumos ir nuoširdumo šioje eglutėje yra apstu (nuotraukoje matote vieną jos kūrėjų, bendrosios praktikos slaugytoją Mariją Marcinkevičienę).

Saulius Tvirbutas

Autoriaus nuotr.

2017 12 13

Parodoje „Esu mama“ sulaukėme daug lankytojų

MAzylParoda

„Žalgiro“ arenoje rugsėjo 24 d. vykusioje parodoje „Esu mama“ mūsų staliukas sulaukė daug lankytojų.

Ryte būsimos mamos ir tėčiai susirinko seminarų salėje paklausyti akušerės Vidos Žilienės paskaitos apie nėštumą. Visą dieną neonatologė Aistė Tumelionytė, akušerės Jolanta Tamulaitienė, Simona Valentinė pasakojo apie mūsų gimdymo namus, buvo galimybė paklausyti vaisiaus širdelės dūžių, išdalyta įvairių dovanėlių.

Saulius Tvirbutas

Autoriaus nuotr.

2017 09 25

Diplomato Čijunės Sugiharos šeimos istorijos pėdsakas domėjosi viešnios iš Japonijos

DSC_0237 - Copy

P.Mažylio gimdymo namuose apsilankė geradario, tarpukario Lietuvos Japonijos konsulo, žydų gelbėtojo Čijunės Sugiharos šeimos narės: jo sūnaus žmona Michi Sugihara ir jos marti Mari Sugihara.

Manoma, kad būtent mūsų namuose gimė vienas iš trijų Č.Sugiharos sūnų Haruki. Nors tai patvirtinantis dokumentas nerastas, bet spėjama, kad diplomato žmona pasirinko P.Mažylio gimdymo namus, kurie tuo metu buvo moderniausia gydymo įstaiga Kaune, čia gimdė turtingos moterys.

Sugiharos šeimos narės susitiko su P.Mažylio gimdymo namų vadove Irena Tumelioniene, gydytoja Rita Dovydaitiene. Viešnios domėjosi mūsų įstaiga, jos istorija, apsilankė skyriuose.

Savo uošvio istorija besidominti, Tokijuje gyvenanti Michi Sugihara Kaune lankėsi jau kelis kartus. Pirmą kartą atvyko 1992 m. „Nuo tų laikų matau didžiulę pažangą, čia jaučiuosi kaip tikrame europietiškame mieste. Kai pirmą kartą čia atvykau, pamačiau, kaip sunkiai kūrėte savo valstybę. Dabar viskas kitaip: pradedant maistu baigiant paslaugomis ir statiniais“, – šypsojosi moteris. Jos marti Mari į Kauną atvyko antrą kartą.

1939 m. Vokietijai okupavus Lenkiją, nemaža dalis Lenkijos žydų pabėgėlių Lietuvoje bandė gauti vizas norėdami išvykti į užsienį. Be vizų kelionės buvo pavojingos, o surasti diplomatine atstovybę, kuri sutiktų išduoti vizą, buvo sunku. Tuo metu Japonijos vyriausybė laikėsi neutralumo politikos žydų klausimu. Išduodant imigracines vizas reikalauta, kad būtų laikomasi imigracijos formalumų, o asmenys turėtų pakankamai lėšų pragyvenimui. Dauguma pabėgėlių neatitiko šių reikalavimų. 1940 m. liepos–rugpjūčio mėn. Č. Sugihara kartu su žmona konsulate pradėjo išdavinėti vizas asmenine iniciatyva. Jis daugelį kartų ignoravo taisykles išduoti 10 dienų galiojančias tranzitines vizas į Japoniją. Per dieną dirbdamas iki 18 valandų, jis išduodavo ranka pasirašytas vizas. Tikslus išduotų vizų skaičius nežinomas. Manoma, kad buvo išduota iki 10 tūkst. vizų.

Buvusiame Japonijos konsulato pastate Vaižganto g. 30, Kaune įrengtas Memorialinis Sugiharos namų muziejus su ekspozicija lankytojams. Kasmet Sugiharos namus aplanko apie 7 tūkst. turistų iš Japonijos ir daugiau kaip 2 tūkst. iš kitų užsienio šalių ir Lietuvos.

Saulius Tvirbutas

Autoriaus nuotraukoje: (iš karės) gimdymo namų sekretorė referentė Taira Sirvydaitė, gydytoja Rita Dovydaitienė, vedėja Irena Tumelionienė, Japonijos diplomato sūnaus žmona Michi Sugihara, jos marti Mari Sugihara.

2017 09 06

P. Mažylio gimdymo namuose per pusmetį gimė 401 naujagimis

Šveicarų dovanėlės mažyliams

Per 2017 m. pusmetį – nuo metų pradžios iki liepos 1 d. – mūsų namuose pasaulį pasveikino 401 žmogutis: 202 mergaitės ir 199 berniukai

Pas mus po gimdymo naujagimis neatskiriamas nuo mamos, gimdykloje žindomas, kartu su mama vežamas į pogimdyminę palatą. Jei yra atliekama Cezario pjūvio operacija, naujagimis guldomas mamai ant krūtinės. Palatose po gimdymo moteris gali daugiau sužinoti apie naujagimio žindymą, priežiūrą, moters mankštą po gimdymo – apie tai skelbia spausdinta informacija, lankstinukai, plakatai.

Nauja medicinos įranga, gauta pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą, padeda tiksliau ir operatyviau diagnozuoti sutrikimus ir pradėti gydyti nėščiąją bei stebėti ir vertinti vaisiaus ar naujagimio būklę.

Saulius Tvirbutas

2017 07 17

Šventė mažyliams

 

Svente

P. Mažylio gimdymo namų kieme Vaikų gynimo dienos proga vyko renginys „Istorija atgimsta mažyliuose“.

Mūsų namų įkūrėjo Prano Mažylio anūkas Liudas Mažylis, Vasario 16-osios akto atradėjas, mūsų vadovei Irena Tumelionienei įteikė autentišką savo senelio firminį šios ligoninės voką su palinkėjimu.

Su švente taip pat visus sveikino Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas, Kauno savivaldybės atstovė Emilija Šakalienė, Kauno kolegijos medicinos fakulteto dekanas Julius Dovydaitis.

Mažieji gavo įvairių dovanėlių. Gražiame koncerte dalyvavo Kauno Montessori mokyklos/darželio ,,Žiburėlis“ auklėtiniai ir jų muzikos mokytoja V. Krutulienė; gydytoja Jelena Čiučiulkienė ir jos sūnus Mykolas Čiučiulka; Muzikos kūrinys atliekamas saksofonu akomponuojant pianinui; Rusnė Akstinaitė. Anzelmo Matučio eilėraštis ,,Mamytei“; Juozo Gruodžio konservatorijos studenčių džiazo klasės pasirodymas; šou grupė ,,Caca pagrandukai“ vadovaujami Jūratės Miliauskaitės; zumbos trenerė Lina Mockutė pakvietė bendram zumbos šokiui.

Saulius Tvirbutas

Autoriaus nuotr.

2017 06 01

Liudo Mažylio vizitas

Mazylis

Mūsų gimdymo namuose apsilankė Liudas Mažylis, Vasario 16-osios akto atradėjas ir Prano Mažylio, mūsų gimdymo namų įkūrėjo anūkas. P. Mažylio gimdymo namų vadovė Irena Tumelionienė jam įteikė kvietimą į šventę, kuri vyks birželio 1 d. Profesorius mielai sutiko atvykti ir pasidalyti įdomiais atsiminimais, pakalbėti apie laikus, kai gyveno gimdymo namuose buvusiame bute, savo senelį P. Mažylį.

L. Mažylis kartu su tėvais ir seneliais 6 kambarių bute gyveno iki 10 metų amžiaus. Mažajam Liudui seneliai ir tėvai griežtai liepdavo nenuklysti į ligoninės koridorius. „Išėjęs iš mūsų buto mačiau laiptinėje duris, per kurias buvo galima patekti į gimdymo namų patalpas, bet niekada to nemėginau daryti“, – prisimena L. Mažylis.

Tarpukariu P. Mažylis pastatė privačius gimdymo namus ir juose įrengė butą savo šeimai. Tai buvo prabangi to meto ligoninė, kur gimdyti, gauti akušerines ir ginekologines paslaugas sau leisti galėjo tik valdininkų, karininkų, verslininkų žmonos. Užtat čia buvo viskas aukščiausios kokybės. Ir dabar pas mus kai kur likęs tų laikų parketas, laiptų turėklai, kitos interjero detalės. Vadovės kabinete kaip nauja stovi tarpukario laikų medinė kėdė, ant kurios galbūt sėdėjo ir P. Mažylis, kabo senas šviestuvas (žr. nuotraukas). Sovietmečiu okupacinė valdžia nacionalizavo ligoninę, bet P. Mažyliui su šeima leido likti jų bute, tik prisakė nesirodyti įstaigos patalpose.

Apsilankęs gimdymo namuose L. Mažylis susipažino su gimdymo namų Metraščiu, kuriuo ne vieną dešimtmetį rūpinasi I. Tumelionienė. Ten, žinoma, nemažai vietos skirta ir L. Mažylio seneliui. „Jis buvo labai griežtas, visi jo klausė besąlygiškai, bet kartu ir gerbė. Kalėdų ir kitas šventes jis visada švęsdavo kartu su kolektyvu. Aš, žinoma, to jo griežtumo nejaučiau“, – šypsojosi L. Mažylis.

Saulius Tvirbutas

Autoriaus nuotr.

2017 05 26

Teikiame įvairias ambulatorines paslaugas

 

Gydymas

Šiemet išplėtėme ambulatorines paslaugas. Jei turite klausimų, rūpesčių dėl nėštumo; vaisiaus būklės; reikia patarimų prieš gimdymą; svarstote, kaip klostysis gyvenimas po gimdymo; ieškote kvalifikuotos gydytojo konsultacijos dėl naujagimio sveikatos, jo maitinimo; norite išsitirti pas ginekologą, gauti jo konsultacijų, kvalifikuotų medikų komanda laukia Jūsų.

Teikiame šias paslaugas:

 

  • Nėštumo priežiūra viso nėštumo metu;
  • Ankstyva nėštumo diagnostika;
  • Ultragarsinis vaisiaus ištyrimas (11-13 ir 18-20 nėštumo savaitę);
  • Konsultacija nėštumo klausimais;
  • Gimdymo priežiūros plano sudarymas;
  • Konsultacijos kontracepcijos, nevaisingumo klausimais;
  • Ginekologinis moters ištyrimas;
  • Ginekologinis ultragarsinis tyrimas (transabdominalinis ir endovaginalinis);
  • Gimdos kaklelio ikivėžinių ligų diagnostika;
  • Onkocitologiniai tyrimai;
  • Priešoperacinis pacienčių paruošimas;
  • Lankančioms konsultacinį centrą išduodami nedarbingumo pažymėjimai, kitos su nėštumu susijusios pažymos.

Siūlome pasinaudoti mūsų teikiamomis nemokamomis paslaugomis turint šeimos gydytojo siuntimą arba pirminio lygio ginekologo siuntimą.

Dienos konsultacijų centre konsultuoja: 

  • Naujagimių gydytojas;
  • Vaikų ligų gydytojas;
  • Gydytojas reabilitologas (esant žindymo problemoms po gimdymo – taikoma fizioterapija ir pieno nutraukimas).

Čia dirba ir konsultuoja gydytojai: 

Rita Dovydaitienė; Rasa Mackevičienė; Danielė Apanavičienė; Halina Indrelienė; Aušra Janavičienė; Giedrė Kapūstienė; Vitalija Rimaitienė; Snieguolė Martinkienė; Jolanta Šakalienė; Evaldas Sutkus; Asta Savickienė.

Akušerės:

Rasa Eidininkienė; Diana Makevičienė; Regina Libienė; Žaneta Ramanauskienė.

Informacija ir registracija: 

Vedėja gyd. akušerė ginekologė Rita Dovydaitienė (8 37) 200 068

Vyr. akušerė Rasa Eidininkienė (8 37) 220 295

Gydytoja reabilitologė Asta Savickienė (8 37) 220 298

Saulius Tvirbutas

Autoriaus nuotr.

2017 05 22